2009 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis

Baigti.

Paprasčiausiai nemanau, kad verta tęsti. Verčiau palauksiu įkvėpimo kažkam rimtesniam. Iki. Sėkmės Jums visiems, mielieji.*

2009 m. rugsėjo 9 d., trečiadienis

Pesimistiškas. Trumpas.

Ašaros kaupiasi viduje. Jaučiu jas, kaip, rodos, stumia akis iš akiduobių. Bet nesiveržia. Nė trupučio. Reiktų nueiti į parduotuvę ir parsinešti kilogramą svogūnų ir smulkinti smulkinti juos į mažyčius kubelius. Nepadėtų vis tiek, žinau. Jau bandžiau kartą. Tik rankas siaubingai graužė. O ašarų kanalas tik dar labiau užsikimšo.

2009 m. rugsėjo 3 d., ketvirtadienis

*

Visiškoj visiškoj depresijoj jaučiuos dabar. Aš negaliuuuu, kai sunku man. noriu noriu noriu vėl Rytučio. Rytučis yra mano, aš esu Rytučio. Viskas. Šventa. Aš nebūsiu to, kieno dabar oficialiai esu, ir jis nebus mano, kaip oficialiai yra. Girdit? Nebus. Rytučis - pirmas ir vienintelis TIKRAS. Negaliu dabartinio net įvardint. Nepatinka man. Neskamba. Nesiderina nei prie vardų mano, nei prie pavardės. Kad ir kas bebūtų, kad ir ką besakyčiau, jis nėra mano. Jį man įmetė į gyvenimą ir liepė būt, nepaisydami, ko noriu aš. Ir net jei ta tebelikusi viltis yra labai labai kvaila ir tuščia, aš tikėsiuos. Tikėsiuos, kad viskas buv kaip buvo. Aš Rytučio, Rytučis - mano. Kvaila, žinau. Kvaila taip elgtis ir taip jaustis, bet man nesveikai neįmanomai negera. Sunku sunku. Taip, man prasideda depresija, whisch isn't good at all. And now I'm not too blessed to be stressed.


P.S. Niekad gyvenime nebūsiu Myliukė. Ir nesirgsiu už Myliukus. Aš Širdukė Širdukė Širdukė. Ir aš TIK už Širdukus. Tik už juos.*

2009 m. rugpjūčio 30 d., sekmadienis

Ištrinti.

Draugų šypsenas ir ašaras.
Visą meilę ir džiaugsmą.
Teigiamus ir neigiamus jausmus.
Visas spalvas, išskyrus juodą ir raudoną.
Debesis ir saulę danguje.
Laukimą ir džiūgavimą sulaukus.
Užtikrintumą ir abejones.
Romanus ir apokaliptines knygas.
POP'są ir metalą.
Šviesą ir tamsą.
Nuotraukas ir filmus.
Viską viską, kas tik sukelia kokius nors pojūčius. Nors juos irgi.
Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.Ištrinti. Ištrinti. Ištrinti.

2009 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis

.

Ne, diena tikrai nebuvo iš gerųjų. Graužė sąžinė, kad nemečiau visų darbų ir nelėkiau šimto kilometrų vien tam, kad apkabinčiau, nes manęs prašė. O ir tas dviejų valandų pasivaikščiojimas ir įjungtas nuolatinis dirbtinės šypsenos rėžimas nepriverčia vėliau šypsotis nuoširdžiai. Tiesą sakant, atsibodo skųstis. Štai todėl aš dabar ir neskambinu ar nerašau niekam. Nenoriu, kad mane matytų kaip amžinai besiskundžiančią. Gana. Stengiuos bendrauti su žmonėmis tik tada, kai man gera. Arba būnu su tais, kurie nepastebi, jog visa aš tesu kaukė-kaukė-kaukė. Nevisad pavyksta, tiesa. Bet yra žmonių, kurie net blogiausią dieną priverčia nusišypsot ir primena, kad mes visuomet turime svajones. Aš kartais bijau, kad nenustočiau svajot. Neliktų manęs tada, žinau. Na, aš kaip koks muilo burbulas. Sprogčiau greitai, tik uždrauskit svajot. Išimkit tą schemą iš mano galvos ir viskas - manęs nebėra. Bet kol dar neišėmėt - aš svajoju apie tobulus vakarus su drauge, pokalbiais apie viską, naminiais sausainukais ir tikromis emocijomis. Svajoju apie LTU pergales. Svajoju, kad mūsų valstybės aukštieji pareigūnai padarytų kai ką, kas niekam iš mano pažįstamų nebūtų gerai, užtat aš būčiau laimingiausias žmogus pasaulyje, nors kurį laiką ir būtų sunku. Dėl to dabar eisiu rašyti laiško ir visa širdimi tikėsiuos, kad galėčiau tą laišką išsiųsti. (saulemanoašnoriupastavepastavepastavenegaliukaipstipriainoriukadmesbūtumekartuirašžinaukadtikraibūtųgeramumsabiems) Ačiū, jeigu kas perskaitėt tuos skliaustukus. Dar svajoju kaip stipriai stipriai aš apkabinsiu ką nors šiomis dienomis. Svajoju, kad rytoj gautos žinios būtų geros, o ne blogos, kaip mano nuojauta kužda. Svajoju apie rudenį svajonėse. Liūdna kartais darosi, kad aš tiek daug svajoju. Bet darau ką galiu, kad tik svajonės pildytųsi. Tiesiog ... na, ne viskas mano galioj. Užteks jau gal. Nes aš nemoku rašyti pabaigų.

_____________________________________________________________________________________
Nepriimkit visko pernelyg tiesiogiai.
_____________________________________________________________________________________
SaulemanoaštikraitikrainoriuTavęsšaliabeprotiškaibegalybiškailabailabailabailabailabailabailabainegaliuuuuuuuuuuuuuuuu
_____________________________________________________________________________________
Jeigu kas nors žinot dar kokių prietarų, kaip išpildyt svajones, parašykit, prašau. Aš biilsnoju laikrodžius ir gaudau pūkus ...